Regėjimas

   Regėjimas yra viena svarbiausių organizmo funkcijų ir jei tuo netikite pabandykime bent vieną dieną pagyventi užrištomis akimis tai tada tikrai įsitikinsite, kad akys yra labai brangios ir jas reikia saugoti ir prižiūrėti. Akimis mes įsisaviname 70 proc. informacijos apie mus supantį pasaulį. Deja, akys-tai pati pažeidžiamiausia kūno vieta. Kadangi šiandieną dauguma mūsų mokinių didelę dienos dalį praleidžia sėdėdami prie kompiuterių ir dėl to susiduria su akių problemomis. Tačiau labai dažnai šis akių varginimas neužsibaigia užvėrus mokyklos duris. Naršome internete, žaidžiame judrius kompiuterinius žaidimus, o juk reikia pamokas paruošti, paskaityti knygą. Be to, kompiuteris išskiria ozono, kuris esant uždaroje patalpoje sukelia ašarų plėvelės pakitimus. Todėl reikia imtis priemonių, padedančių išsaugoti sveikas akis, o gerą regėjimą kuo ilgiau.

   Regėjimas yra viena svarbiausių organizmo funkcijų ir jei tuo netikite pabandykime bent vieną dieną pagyventi užrištomis akimis tai tada tikrai įsitikinsite, kad akys yra labai brangios ir jas reikia saugoti ir prižiūrėti. Akimis mes įsisaviname 70 proc. informacijos apie mus supantį pasaulį.

Skaityti daugiau: Regėjimas 

SPALIO 10-OJI PASAULINĖ PSICHIKOS SVEIKATOS DIENA

Pasaulinė sveikatos organizacija 1975 m. apibrėžė sveikatą kaip visiškos fizinės, psichinės ir visuomeninės gerovės būseną ir ne tik kaip ligų nebuvimą. Pagal šią sampratą sveikata yra daugiau nei laisvė nesirgti, nekentėti skausmų, per anksti nemirti. Tai yra natūrali žmogaus būsena išreiškianti geriausias fizines, psichines ir socialines galimybes bei gerą savijautą, leidžiančią patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Pasaulinė Psichikos sveikatos diena minima nuo 1992 metų Pasaulinė Psichikos sveikatos federacijos iniciatyva.

Pasaulinės sveikatos organizacija šiais metais nori daugelio pasaulio šalių vyriausybių kreipti dėmesį paskelbdama temą „Investicija į psichikos sveikatą“. Temoje akcentuojama tai, kad daugelis šalių per mažai skirią finansinių ir žmogiškųjų išteklių psichikos sveikatos gerinimui. Pasaulinės sveikatos organizacijos teigimu, mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys psichinės sveikatos gerinimui ir infrastuktūros plėtimui skiria mažiau nei 2 proc. biudžeto lėšų. Tai yra, labai nedidelis procentas.

Psichikos sveikata – tai gera žmogaus savijauta, kai jis gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, našiai dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Ne visos psichikos ligas sukeliančios priežastys yra paprastos ir suprantamos. Dažniausios priežastys sukeliančios psichikos ligą: sukrečiantis įvykis asmens gyvenime (pvz. artimojo netektis), paveldimumas, nuolatinė stresinė būsena, fizinė negalia, skurdas, nedarbas, vienatvė, migracija, socialinis – ekonominis neužtikrinimas. Psichikos sveikatos sutrikimai užima reikšmingą vietą bendrame sergamumo kontekste. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 450 mln. planetos žmonių kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų ir su jais susijusių fizinių negalavimų. Deja, jų skaičius vis didėja, niekas nėra nuo jų apsaugotas. Psichikos sutrikimai sudaro apie 13 % visų pasaulio ligų, prognozuojama, jog iki 2020 metų šis skaičius gali išaugti iki 15-17 %. Kaip dažniausiai pasitaikančius ir tampančius didžiausia našta visuomenei, Pasaulio sveikatos organizacija išskiria šiuos psichikos sutrikimus: depresiją, priklausomybės ligas, šizofreniją, epilepsiją, Alzhaimerio ligą, intelekto bei vaikystės ir paauglystės sutrikimus. Didėjantys žmonių turinčių psichikos problemų skaičiai, tuo pačiu didina poreikį kokybiškiau spręsti medicinines bei socialines problemas. Lietuvoje psichikos sveikatos priežiūra vis dar orientuota į stacionarinį gydymą.

Valstybinės psichikos sveikatos priežiūros įstaigos dažnai dėl didelio pacientų antplūdžio, nepakankamos teisinės bazės, dėl specialistų trūkumo bei tam tikro požiūrio į asmenis sergančius psichikos liga negali skirti pakankamai laiko, todėl gydymui gali pasiūlyti dažniausiai medikamentus. Tuo metu, palyginti brangios privačios psichiatrijos klinikos prieinamos dar nedaugeliui. Vakarų šalyse įprasta praktika, kuomet žmonės, net ir nesergantys psichikos ligomis, nuolat bendrauja su specialistais.

Lietuvoje tai nėra įmanoma ne tik dėl mentaliteto skirtumų, bet ir dėl elementaraus šios srities specialistų trūkumo. Be to, atliktose įvairiose studijose įrodyta, kad vien medikamentinio gydymo metodai ligos simptomus tik slopinama. Iškyla klausimas, ką gi daryti, kad psichikos sveikata būtų gera? Mes visi esam skirtingi, todėl kiekvienas iš mūsų geriau žinome, kas mums padeda atsipalaiduoti, kai esame stresinės būsenos ar kaip jaučiamės nelaimingi ir prislėgti. Vieni atsipalaiduoja klausantis muzikos, kiti užsiima aktyvia fizine veikla, taip svarbu sveikai maitintis, tinkamas darbo ir poilsio režimas, žalingų įpročių vengimas ir geras draugas šalia, kuriam galite išsipasakoti. Riba tarp sveikos ir sutrikusios psichikos nėra labai aiški, todėl, kad laiku galėtume pastebėti ir žmogui padėti, reikia žinoti ligų požymius, juos suprasti, įvertinti ir nusiųsti pas specialistus.

Konsultuotis su specialistais tikslinga, kai atsiranda:

stiprus, ilgai trunkantis nerimas;

neatitinkantys realybės pojūčiai, mąstymas (iliuzijos, kliedesiai ir kt.);

  • užsitęsęs liūdesys;
  • nepagrįsta baimė;
  • miego sutrikimų;
  • beviltiškumas, mintys apie savižudybę;
  • impulsyvus, neatitinkantis konkrečių aplinkybių elgesys.

Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras visiems gyventojams pataria ugdyti visuotinį supratimą sergančiųjų asmenų atžvilgiu, nes psichikos liga gali susirgti kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jo užimamos visuomeninės padėties. Naudoti šaltiniai: http://www.mentalhealth.org.uk/campaigns/wmhd/ http://www.who.int/mediacentre/events/annual/world_mental_health_day/en/index.html http://www.lsic.lt/

Mokinių sveikata- svarbiausias mūsų rūpestis

   Man, kaip visuomenės sveikatos priežiūros specialistei, keliami reikalavimai: užtikrinti sveikatos priežiūros kokybę, kuriant sveiką aplinką mokykloje, stiprinti mokinių sveikatą, šalinti rizikos veiksnius, galinčius sukelti ligas, formuoti teisingą mokinių požiūrį į savo sveikatą ir ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius. Aš teikiu pirmąją pagalbą nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų atvejais ir kai mokiniai kreipiasi dėl kitų su sveikata susijusių negalavimų.

   Bendradarbiaujant su klasės auklėtojais pranešu apie vaiko būklę tėvams, o po to nukreipiu mokinį į gydymo įstaigą.

   Labai svarbu nuo pat mažens įsisąmoninti ir suprasti vieną svarbią tiesą – tik sveikas vaikas yra laimingas.

Skaityti daugiau: Mokinių sveikata- svarbiausias mūsų rūpestis  

Svetainėje naršo:

Dabar svetainėje 45 svečiai (-ių) ir narių nėra